Kad savivaldybės nerimautų, ar kai kurie tėvai elgiasi teisingai, leisdami savo vaikams lankyti privatų darželį, verta šį klausimą išnagrinėti plačiau.
Jei tėvai nori turėti geriausią vaikų darželį savo vaikams, jie turėtų žinoti, kad jiems nesvarbu, ar jis yra viešas, ar privatus, ar jis yra geroje vietoje. Svarbu, kad vaikui būtų.
Šie argumentai yra aiškūs, logiški ir įtikinami. Tačiau kyla klausimas – o kas yra nemokama?
Norint užtikrinti, kad nebūtų vėluojama statyti šį darželį, būtina suprasti, kad darželį remia nežinomi geradariai, filantropai ar Saudo šeichai. Ne, deja, už visą ikimokyklinio ugdymo sistemą moka ne tik tie patys vaikų tėvai, bet ir visi mokesčius mokantys Lietuvos gyventojai. Visi tėvai nori geriausio savo vaikams. Jei jie yra laimingi, sveiki ir gerai maitinami, tai atneš šypseną į veidą kiekvieną kartą, kai pažvelgsite į juos.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 733 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, iš kurių 3 yra valstybinės (ministerijos valdomos biudžetinės įstaigos), 604 savivaldybės (savivaldybės administracijos valdomos biudžetinės įstaigos) ir 126 nevalstybinės ar kitokios privačios (asociacijos, Valstybinės įstaigos, privačios akcinės bendrovės ir kt.) institucija.
Lietuvoje tendencija atidaryti daugiau darželių yra labai stipri. Tai lemia tai, kad daugelis šeimų nori, kad jų vaikai geriau pradėtų gyvenimą nei jie, todėl siunčia juos į privačius darželius. Jie tai daro dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl vaikų darželių trūkumo ar dėl nepatenkinamų esamų sąlygų.
Darželio veikla ir ugdymo turinys beveik nesiskiria nuo to, kaip jie veikė sovietmečiu, o dauguma darželių, veikiančių nuo sovietinių laikų, kurios yra savivaldybių biudžetinės įstaigos, veikia daugiau nei 30 metų. Šiandien ten dirbantys žmonės gali pasakyti, kad jau išleido laidą 10 ar 20 vaikų.
Dirba daugiau nei 40 metų. Viena vertus, tame nėra nieko blogo – kartais geras pedagogas, net jei dirba su vaikais, savo išmintimi ir patirtimi yra daug vertingesnis nei jaunas ir nepatyręs potencialus mokytojas, ką tik baigęs studijas.
Visos situacijos nėra vienodos
Kai kurie yra geri ir kai kurie yra blogi, kai kurie yra geri mums ir kai kurie yra blogi mums, bet kokiu atveju svarbu būtų atsižvelgti į maitinimą darželyje.
Matyti ir džiaugtis tik “išskirtiniais” atvejais” nebūtų veiksminga kritinės masės didinimo strategija dėl šios priežasties: kritinę masę skatina kolektyvinis supratimas ir suvokimas, kad tam tikras” masinis reiškinys ” (pvz., naujas atvirojo kodo projektas ar nemokama/laisva programinė įranga) tampa vis labiau matomas vis daugiau žmonių.
Ankstyvojo ugdymo specialistai yra motyvuoti steigti organizacijas ikimokyklinio ugdymo tikslais, nelaukiant, kol situacija pasikeis valstybiniame vaikų darželių sektoriuje. Jie patys pradeda naudoti mokymo metodus, kurie geriausiai atitinka jų švietimo filosofiją, tokius kaip Valdorfas, Montessori, Suzuki ar kiti.
Vaikų darželių centrai, kuriuose vaikai mokosi džiaugsmo dvasia, yra labai motyvuojantys, leidžiantys teigiamą mikroklimatą, o mokytojai yra labai rūpestingi ir nuoširdžiai atsidavę savo darbui, tokiuose darželiuose labai svarbu turėti laisvą erdvę užsiėmimams.
Į tokį pareiškimą reikėtų žiūrėti labai rimtai. Jei kyla abejonių dėl šio teiginio, tiesiog pažiūrėkite, kas vyksta rinkoje. Vaikai tėvams sako, kad jiems kažkas nepatinka darželyje, tėvai nuveža vaikus į kitą darželį, o pastarasis tiesiog užsidaro arba su tėvais išsprendžia iškilusias problemas ir toliau sėkmingai dirba.
Paprasta logika sako, kad jei pagrindiniai vaikų darželio naudos gavėjai yra vaikai, o papildomi naudos gavėjai yra tėvai, tada darželio valdymas turėtų būti struktūrizuotas taip, kad išmokos būtų paskirstytos tiems, kuriems jos labiausiai reikia.
Vaikai iki sprendimų priėmimo amžiaus neturi teisės priimti sprendimų; jie paliekami tėvų, išrinktų Tarybos / valdybos narių ir administratorių, kurie valdo kasdienį mokyklos verslą, rankose.
Privatus darželis yra mokyklos veiklos modelis, kuris kuriamas viso pasaulio darželiuose. Tačiau tik keli iš 1373 šiuo metu veikiančių darželių įdiegė tokią sistemą.
Tai yra tipiškas Kinijos biurokratijos veikimo pavyzdys. Tėvai turi mažai įtakos vaikų darželių valdymui, sprendimus dėl vaikų darželių finansavimo ir veiklos lemia ne tėvai, o Vyriausybė. Tačiau jums nereikia jaudintis dėl šių darželių, nes jų netrukus nebeliks.
Lietuvos Vyriausybė ir šalies savivaldybės turėtų sudaryti sąlygas ikimokyklinio ugdymo organizacijoms ir tiesioginiam gyventojų priėmimui į šių organizacijų valdymą arba pačioms savivaldybėms pertvarkyti savo biudžetinius darželius į nevyriausybines organizacijas.
Tai leistų vyriausybei perimti tam tikrus darželius, bet ne kitus. Tai yra vienas iš galimų rezultatų, nors kitas yra tas, kad tai visai neįvyks.